Dalyvaudama Renesanso suknelių parodoje, susipažinau su vienu nuostabiai talentingu dailininku - Ivanu Marčuku. Jis pats yra - ukrainietis.
  Aš kažkada turėjau didelę svajonę susipažinti su dailininku, bet nesitikėjau, kad susipažinsiu su užsienio menininku. Pamenu po pokalbio su juo, jaučiausi kaip ant sparnų. Išsipildė mano - svajonė. Buvau - laiminga.
  Ivanas mane pats užkalbino, aš stovėjau prie jo paveikslų, o jis buvo salėje. Aš net nežinojau, kaip jis atrodo. Pačią svarbiausią, kad jis pats priėjo prie manęs ir užkalbino. Kadangi mokų rusų kalbą, tai daug klausinėjau jo, apie jo kūrybą. Paklausiau nuo ko viskas prasidėjo, o jis atsakė ,, Ja proboval risovat, no padumal jesli nevijdit ja vazmu lapatu i paidu kapat'', ,, Aš bandžiau piešti, bet pagalvojau, jeigu nepasiseks paimsiu kastuvą ir eisiu kasti''. Pamenu šis sakinys mane prajuokino.

  Aš žvelgdama į jo paveikslus pagalvojau, kad taip nutapyti mokėtų tik - genijus, tai jam ir pasakiau. Jis man pasakė komplimentą, paklausė ar aš dailininkė, pasakiau jog taip, o kitas vyras jo paklausė - ,, kodėl tu galvoji jog ji dailininkė'', jis atsakė - ji žiūri kaip dailininkė. Buvo labai malonu.

čia jis pats - I.Marčuk (radau dar vieną mėgstamą dailininką)