http://menas.lnb.lt/zoromskis.htm, čia įkelta biografija apie - puikų Lietuvos menininką Žoromskį.
http://www.ldm.lt/TDM/Index.htm, čia daug parodų, edukacinių užsiėmimų.
http://www.cac.lt/, užeikit ir susipažinsite su Liudviko Buklio ir kitų menininkų sukurtais darbais, čia taip pat gausu edukacinių užsiėmimų.
http://www.muziejai.lt/Vilnius/Radvilu_rumai.htm, čia susipažinsite su įvairiu menu, taip pat vyksta - edukaciniai užsiėmimai.

Mano siekis per savo kūrybą  daryti žmones - laimingus :))

 Aš turiu svajonę, noriu ir siekiu, kad mano kurti paveikslai neštu laimę kitiems, noriu, kad džiugintu. Aš turiu mėgstamiausią pasaulyje dainininką, dainų kūrėją, tai - Sasha Song. Kažkada rugsėjo mėnesy buvau laimėjusi bilietą į Jo koncertą, jame dalyvavau. Koncerto metu, Sasha pasakojo, jog Jo dainos išgelbėjo kitam žmogui gyvybę. O mane asmeniškai Jo kūryba labai džiugina, kai Jo klausausi esu labai - laiminga :))), Jis kaip - saulės spindulys, atiduoda visą save muzikai, taip aš noriu kurti savo paveikslus.
  P.s. Tikiu, kad menas gali išgelbėti pasaulį, reikia tik tuo tikėti.

http://www.ndg.lt/lt.aspx NDG veikia Vinco Kisarausko paroda,tad jai kam įdomu užeikite pasižvalgyti :)

 Šiandien turėjau labai daug darbo, teko taisyti trys darbus tačiau, esu labai laiminga. Nes labai produktyviai praleidau dieną:) Tapiau universiteto koridoriuje, čia įdedu darbo rezultatus.

Darbai dar nebaigti.

,, Matiso kūrybos tyrinėjimai'' eskizas

 ,, Matisas nagrinėjo savo kelionę į Maroką, jis sakė: ,, Kelionės į Maroką padėjo man pajausti sąsajų su gamta, ko negalėjau pasiekti – fovizmo dėka, nes tai yra gyva, bet truputį ribota teorija‘‘. Kaip sako M.Desonova: ,,Perėjimas buvo reikalingas, nes Matisas pajuto skirtumą tarp realaus vaizdo ir jo analizės drobėje – fovizmo dėka‘‘‘‘ ( 100 didžių dailininkų: 406).

Aplinkosauga        „ Puodelių bokštas“

Mes dažnai ir daug išmetame šiukšlių, dažnai imame kavą, arbatą išsinešimui, o ta kava ar arbata yra puodeliuose, o  kai baigiame ją gerti, puodeliai lekia tiesiai į šiukšledėžę. Tad man gimė idėja, padaryti instaliaciją su puodeliais, ant jų buvo: piešta, dažyta, purkšta spalvotais dažais. Buvo stengtasi padaryti iš jų meno kūrinius.

  O kodėl jie vienas ant kito sustatyti? Kodėl bokštas? Ogi todėl, kad tai rodo kiek daug mes prisikaupiame šiukšlių, kai juos išmetame, nepanaudojame geresniems tikslams. Puodelių yra apie – 30, ta kava arba arbata buvo gerta kiekvieną dieną, ir kiekvieną dieną kaupėsi – šiukšlės, tačiau jos buvo panaudotos – kilnesniems tikslams. Ogi iš jų buvo sukurtas – menelis – instaliacija. Taip pat kiekvieną dieną dariau nuotraukas su puodeliais. Kadangi paskaita vadinasi ,, Kompozicijos mokymosi metodika‘‘, tad buvo ieškota įvairių būdų kaip puodelius išdėstyti, kad būtų justi – kompozicija.  Nuotraukos darytos – tiek lauke, tiek namie, su manim pačia, su katinais ir pan. Buvo stengtasi kuo įdomiau ir įvairiau jas sukurti. Vėliau buvo kurtas filmukas su nuotraukomis.

  Visuomet galime panaudoti mums nebereikalingus daiktus, ar tai būtų, kaip šiuo atveju – puodeliai, ar tai būtų kokie – buteliai nuo kokakolos ir pan. Taip galbūt mes išvengtume šiukšlių, nes jos būtų sąmojingai panaudotos. 

                                             

Ornamentas pačiam meistrui yra labai svarbus, nes kaip pats Matisas yra pasakęs ,, Ornamentas paveikslui priduoda dinamiškumo’’.

,, Natūra visada su manim, mane įkvepia ..''- Matisas (140)

,, Reikia labai savimi pasitikėti, kaip Anri Matisas, kad apsieitum be lako, tačiau koks kruopštus darbas, koks nusimanymas ruošiant dažus, kokių subtilių būdų jis sugalvoja, norėdamas ant didelio ploto užtepti tų pačių dažų sluoksnius ir juos sušvelninti, atmiešti kitais dažais, jei to reikalauja efektas, šviesa, šviesokaita, išlaikytos aukščiausiose paletės gaidose.''(134)

,,Dailininko plastinė vaizduotė pabunda pasigirdus kamerinei muzikai, kurią sudaro viena ar kelios figūros (tikriau figūrantės) interjere''.
  Juoda spalva labai gerai gali pakeisti mėlyną, nes išraiškingumas iš esmės priklauso nuo spalvų santykių. Gali pakeisti jų santykius, modifikuodamas elementų kiekį, bet nekeisdamas jų prigimties. Tai reiškia , kad paveikslas bus nutapytas mėlyna, geltona arba žalia spalva, tik pasikeis jos kiekis.
,,Kilogramas žalių dažų yra žalesnis negu pusę kilogramo''. Gali arba tiksliau nustatyti spalvų santykius, kurie sukuria paveikslo išraiškingumą, arba mėlyną spalvą pakeisti juoda. Viskas priklauso nuo jausmo, kurį nori išreikšti'' (134).

Matisui svarbu, kad spalva atitiktu formą. Juk išraiškingumas priklauso nuo spalvoto paviršiaus, kurį žiūrovas suvokia kaip visumą. 
 Matisas visuomet siekė paveiksle išryškinti detales ir dažniausiai jis išryškindavo apvesdamas daiktus juoda linija.

,,Nuleistos žaliuzės''1914m

,, Žaliuzės visada vaidina didelį vaidmenį tarp Matiso mizanscenos daiktų. Jo drobėse jos pasirodo kaip judantis objektas, kuris atskiria beribį pasaulį nuo uždaro pasaulio. Būtent čionai lūžta arba išskysta, dingsta, slapta įsigauna arba atvirai įsiskverbia saulės šviesos aštrios strėlės. Čia prasideda jo dvasinių ir regėjimo pomėgių, mąslių emocijų, kolorito simfonijų laukas. Visuose jo paveikslų kambariuose kartojasi variacijos, kuriose justi čia atradimo džiaugsmas, čia baisus ieškojimų nerimas... Daug kas po Matiso nutapytų nuleistų žaliuzių, taip pat nuleidinės žaliuzes. 1 pav. Žaliuzės sodriai žalios, o 2pav, žaliuzės švelniai mėlynos.
Matiso mėgstamas tapymo objektas buvo – žaliuzės. Žaliuzės dažnai buvo vaizduojamos Matiso paveiksluose.

,,....Įvairiaspalviai potėpiai baltoje drobėje, dėmė, brūkšnys, truputėlis grynų dažų - to ir užtenka saulės šviesos ryškumui perteikti.'' Matisas.

,,Svarbu, kad paveiksle būtų spalvų harmonija'' ANRI MATISAS

,, Dailė glūdi ne kraštutinumuose; ji - ,,nuosaikus'' dalykas. Kas ją daro nuosaikią? Ogi  protas, po velnių! Bet samprotaujantis protas.'' A.Matisas

,, Stengiuosi kurti meną, suprantamą kiekvienam žiūrovui, nors ir skirtingas būtų jo išsilavinimo lygis" - Matisas

Darbą dar taisysiu, nes - batus, saulėgrąžas reikia pataisyti.

Pačiam dailininkui Van Gogui - saulėgrąžos simbolizavo tarsi kokią saulės šviesą. Van Gogui saulės šviesa yra kažkas - dieviško, o jos žvilgesys simbolizuoja dievišką išmintį.

VAN GOGO ĮTAKA
Saulėgrąžos vazoje.1898 m.

Van Gogo tapytos ,,Saulėgrąžos'' 1888 m.

Temperamentiška (jausminga) maniera nutapytas paveikslas, labai fakturiška tapyba kaip ir pats saulėgrąžos motyvas, tai sako, kad Van Gogo tapyba padarė nemažą įtaką Matisui. Jis labai jautė formą ir ją pavaizdavo  įvairiaspalviais potėpiais. Viename Kopenhagos muziejuje yra saugomas Matiso nutapytas paveikslas, kuriame buvo pavaizduotos saulėgrąžos, nutapytos tais pačiais metais. Paveiksle jis sujungia energingą manierą su ryškiomis spalvomis kurios yra niuansuotos ir tai yra sistema elementų - impresionistų ir pačio Van Gogo.

,,Neužmirštuolės'' 1916 m.
Paveikslas nutapytas pavasarį Isile Milino. Neužmirštuolės nutapytos labai raiškiai ir yra vienas pagrindinių akcentų ką norėjo pavaizduoti meistras, o kairėje pusėje nutapyti daiktai iš kurių liko tik kontūrai. Krentanti šviesa užlieja Neužmirštuoles ir jos tarsi simbolizuoja tą šviesą. Pats darbas vėl gražina žmogų prie - gyvenimo džiaugsmo.
Labai pozityvus paveikslas.

Arabeskos.
Ispaniškas natiurmortas 1911 m.
Matisas keliaujant po Ispaniją, ieškojo įvairiaspalvės medžiagos, šalio, kurie būtų pavaizduoti įvairiais ornamentais. Čia matosi kaip stipriai ornamentas priderintas prie natūralių spalvų ir kokios gėlės dekoratyvios ir ornamentinės.

Natiurmortas. Kriauklė ant juodo marmuro.1940 m.

Natiurmortą padovanojo Maskvos muziejui  Matiso padėjėja Liudija Nikolajevna 1958 m. Tai buvo vertinga dovana. Pats Matisas rašydamas savo draugui Paladžiui parašė, kad šis natiurmortas yra pats išraiškingiausias koloristinis sprendimas. Šis darbas pareikalavo iš menininko apie 30 seansų. Šis natiurmortas yra labai aiškiai ir išraiškingai nutapytas, darbas labai charakteringas.

Muzika.1910. ,,Muzika'' - statiška.

Dauguma menininkų inspiravo - saulėgrąžos, tad šios gėlės tai pat figuruos mano kompozicijoje.

Kol kas piešiu eskizus ir atrinkinėjam su profesoriumi kurį vaizduosiu darbe.

Formulės. Universali kalba.
Natiurmortas. Kriauklė ant juodo marmuro.
Šį natiurmortą kopijavau, nes norėjau kopijuodama pažinti Matiso meninius siekius, suprast jo kaip dailininko - mąstymą. Mano kopija vietomis šiek tiek neatitinka ( tai buvo daryta nesąmoningai, tiesiog kuomet piešiau nepastebėjau tam tikrų detalių). Tad kopija reikalauja pastabumo. Piešiau su pastelėmis A4 lapo.

,, Raudonos dirbtuvės''.1911 m.

Matiso tapyba.

ŠTAI TAIP ATRODĖ PAČIO MENININKO STUDIJA.

Čia Matisas taip pat vaizduoja savo dirbtuves Izije, tik jau kitą pusę. Iš tikrųjų dailininko - sienos, grindys, lubos studijoje buvo ne rožinės ir ne raudonos spalvos, o baltos ( kitų atvejų neįmanoma būtų dirbti). Spalvotas spektras paveiksle maksimaliai su paprastintas, bet būtent spalva yra pagrindinis akcentas. Sienos ir grindys atskirtos vienos nuo kitų tik keliomis linijomis ir tiksliai sustatytais daiktais. Paveiksle pavaizduota - gyli simbolinė prasmė. Raudona spalva tarsi reiškia sustojusį laiką. O nuo pačių daiktų menininkas paliko tik kontūrus .

Simfoniniai interjerai
,, Dailininko dirbtuvės'' (Rožinės dirbtuvės).1911 m.

Paveiksle pavaizduotas interjeras iš Matiso dirbtuvių. Ant širmos numesta drapiruotė, o geltonas kilimas pačiai paveikslo visumai priduoda giluminės iliuzijos. Čia Matisas kaip ir daugelyje kituose savo kūriniuose pvz .: ,, Raudonos dirbtuvės'', sukurtame tais pačiais metais, pavaizduoja mėgstamas detales iš kitų darbų , kurias žiūrovas gali lengvai atpažinti.

Ispaniški motyvai.

,, Ispanė su bugnu''

Matisas yra parašęs, kad ,,juoda spalva irgi spalva''.

,,,, Pirmiausia aš siekiu išraiškingumo. Kartais dailės mėgėjai pripažindavo, kad šį tą nutuokiu, bet tučtuojau pareikšdavo, jog mano užmojai riboti - jog aš tik noriu, kad žiūrovai jaustų kuo didesnį malonumą, žiūrėdami į mano paveikslą. Tačiau tapytojo minties negalima vertinti neatsižvelgiant į jo priemones, kurios turi būti tuo geresnės ( o geresnės nereiškia sudėtingesnės), kuo mintis gilesnė. Aš negaliu skirti jausmo, kurį kelia man gyvenimas, nuo priemonių, kuriomis jį perteikiu.
,, Išraiškingumas'', mano nuomone,- ne aistra, spindinti veide arba reiškiama smarkiu judesiu. Jis glūdi visoje mano paveikslo kompozicijoje: svarbu viskas - kūnų vieta, supanti juos erdvė, proporcijos. Kompozicija tai - menas dekoratyviai išdėstyti įvairius elementus, kuriais disponuoja tapytojas, reikšdamas savo jausmus. Kiekviena paveikslo detalė turi būti matoma ir turi vaidinti jai skirtą pagrindinį arba antraeilį vaidmenį . Visa, kas paveikslui neduoda naudos, yra jam žalinga. Kūrinys - tai darni visuma; kiekviena nereikalinga detalė žiūrovo sąmonėje užims kitos, esminės, detalės vietą.
   Siekiant kuo didesnio išraiškingumo, kompozicija keičiasi kintant plotui, kurį reikia padengti dažais. 
Priešingai nei impresionistai, Anri Matisas, sekdamas klasikais, tapyboje vengia atsitiktinių dalykų ie ieško amžinųjų:
,, Naudojantis panašiomis spalvomis arba jų kontrastais, galima gauti nuostabių efektų. Pradėjęs dirbti, per pirmą seansą dažnai pasižymiu naujus paviršutiniškus įspūdžius. Šiandien stengiuosi į juos įlieti ramybės ir taisau tol, kol pavyksta''.( 89 - 90psl)

 Ko norėjo fovistai? Renė Hiuigas nusakė tai vadovaudamasis protu ir intuicja: ,,Fovistai nori glaustumo, nes labiausiai vertina intensyvumą; susivienijimas, sąjunga gali remtis tik abipusių nuolaidų sistema. Tad fovistai sudedamiesiems elementams paliks maksimumą individualumo, sudarydami tarp jų tik pusiausvyrą, geros kaimynystės santykius.
   Intensyvūs tonai, kurie priešinami sudaro ,,akį rėžiančias mozaikas'', sutrauks minias žmonių. Tai jaunatviška ir laukinė spalvų simfonija, kurią ilgainiui surimtėję fovistai sušvelnins pavartodami netolydumo, praleidimo principą, tai yra palikdami drobėje balto, nenuspalvinto grunto plotus, padedančius sukurti būtinus perėjimus.
  ,, Patrauklus ir rafinuotas Matiso šaltumas, tolimas Vlaminko šėlimui... sukūrė...naują dailę. Apgalvotas, sumanus jo žavesys atvėrė kelią visiems plastiniams eksperimentams. Siekdamas intensyvumo, dailininkas jau nepaiso tikrovės, išskiria ir sustambina pagrindinį elementą. Daiktų vienovė išyra - pabrėžiami tipiški požymiai. Morisas Deni jau iš pat pradžių buvo įžvalgus: ,, Tai tapyba, kurioje nėra atsitiktinių dalykų, grynoji tapyba, tapymo aktas...dailės kūrinyje nebėra vaizdinių ir jutiminių savybių. Tai - absoliuto siekimas''.
  Dėmių ir arabeskų deriniais Anri Matisas iš tikrųjų siekia absoliuto. Nuo to laiko, kai jo dirbtuvėje, Sen Mišelio krantinėje, pradėjo viešpatauti Sezano ,,Trys besimaudančios moterys'', įsigytos pas Volarą, jos darė magišką įtaką jo formavimuisi. To šedevrų mėlynų tonų harmoniją jį taip paveikė, kad nuo šiol mėlyna spalva - pernelyg jautrių žvilgsnių apsėstis - jį tiesiog persekios.
Būtent šiuo laikotarpiu Matisas kiek iškilmingai sakydavo: ,, Sezanas - mūsų visų mokytojas''(1913 m.)( 42psl).

   ,,Fovizmas - chronologiškai pirmasis XX amžiaus avangardinis judėjimas. 
Grynų spalvų plokštuminės formos, perteikiamos lenktomis linijomis, pakeitė perspektyvą, reljefą ir iš XIX amžiaus paveldėtą gamtos imitavimo technikų visumą. Pirmoji fovistinė Matisse'o drobė Gyvenimo džiaugsmas atitinka modernistinės tapybos reikalavimus: paviršiaus išryškinimo ir spalvų sodrumo. Fovistams gamtos imitavimas jau nėra ,, iš tikrųjų modernistinės'' tapybos tikslas.Motyvui siekiama suteikti autonomijos. Tapyba susisieja su kalba, neartikuliuota, bet vis dėl to įgijusia naują, esminę - chromatinę sintaksę. Savo garsiųjų pirmtakų ,,įspūdį'' fovistai pakeitė spalvos ,, raiška''.Claude Frontisi - Vizualioji meno istorija.

   
  Dailininkas Matisas mane domina jau seniai, jo menas – užburiantis, jo paveikslai sužavi savo – spalvų harmonija, o jo tapyti ornamentai tiek - interjeruose, tiek – natiurmortuose  priduoda – dinamiškumo. Menininkas labai jaučia spalvas ir jo spalvos labai harmoningos, jose juntamas tarsi koks – gyvenimo džiaugsmas.
Dėl šių priežasčių norėjau patyrinėti jo kūrybą, nes noriu mokytis iš jo tapybos. Šitoj srity jis buvo tikras – meistras.
Ši tema yra naudinga mokiniams, nes  tyrinėjant Matiso kūrybą galima supažindinti mokinius su jo meno kūriniais.
Kadangi menininko kūriniai yra – dekoratyvūs, tad mokiniams galima jo kurtą meną rodyti kaip – dekoratyvumo pavyzdžius.

Matiso interjerams ir natiurmortams dinamiškumo priduoda - ornamentas. Tuščiose interjeruose kur tarsi yra sustojęs laikas, gyvenimo kvėpavimas eina per langą. O natiurmortuose su vaisiais yra ir statulėlės, kurios vaizduoja judėjimą. Šiame nejudriame natiurmorte matosi žuvelių judėjimas akvariume.

Raudonos žuvelės (auksinės žuvelės).1912.
Šiame paveiksle pavaizduotas akvariumas su žuvelėmis (su raudonomis žuvelėmis) - dar vienas mėgstamas Matiso motyvas.Šis motyvas yra dažnas meistro paveiksluose, bene 10 paveikslų yra su šiuo motyvu. Matisas šią temą sugalvojo bekeliaudamas po Maroką, kur lankydamasis kavinėse stebėjo žmones, bežiūrinėjančius į akvariumą su žuvelėmis. Jam akvariumas su raudonomis žuvelėmis simbolizuoja - gyvenimą, judėjimą. Tam, kad sufokusuoti žiūrovo žvilgsnį į akvariumą, Matisas naudoja atvirkštinę perspektyvą.  Dėmesys į akvariumą su žuvelėmis yra ne atsitiktinis : natiurmortas (nature morte verčiama kaip - mirusi gamta) - gyvenimo tema.

  Interjeras su baklažanais.1911.
1922 m. Grenoblio muziejuj  paveikslas buvo padovanotas Matiso žmonos ir jo dukros. Šiame darbe baklažanai priduoda toniškumo. Matisas ieškojo tinkamos baklažano spalvos kuri derėtu prie visų kitų daiktų. Čia pavaizduotas Matiso mėgstamas: atidarytas langas, veidrodis, ant stalo stovinti statula, širma papuošta stilizuotu ornamentu, paveikslas atremtas kampu prie vertikalios plokštės, kuris įgauna gilumos ir apimties, šiuo atveju paveikslas yra atremtas tarsi prie savojo atvaizdo.

,, Noriu, - pasakė Matisas, - kad mano dailė būtų tyra, kupina pusiausvyros, kad nekeltų nerimo ir netrikdytų; noriu, kad pavargęs, nusikamavęs, išsekęs žmogus pailsėtų ir nusiramintų, žiūrėdamas įmano kūrinius.''(39psl., Eskoljė R.Matisas).

Šeimos portretas.1911. Sčiukinas pasiūlė Matisui nutapyti - kompoziciją su ,, figūromis rūbuose''. Jis išsakė palinkėjimą, kad dailininkas nutapytu savo šeimos narius. Ir dailininkas pavaizdavo šeimos portretą interjere, kur abu žanrai ( portretas ir  interjeras) dominuoja kartu.

,Muzika (gitaristės).1939.

,,Spalvų harmonija'', Raudonas kmbarys( Desertas. Raudonas harmonija). 1908 - 1909.
Raudoname kambaryje jungiasi keletas žanrų: natiurmortas, peizažas, scena  interjere. Kai kurie mano, kad šiame paveiksle pavaizduoti moters veido bruožai yra jo žmonos - Karolina Žablo. Bet tik iš dalies.

,,Noriu palikti gyvo žmogaus atminimą''. Anri Matisas.
  Luvre.
,,  Nuo to laiko Matisas tapo ir vienu uoliausiu senųjų meistrų mokinių. Galima sakyti, kad jaunystėje, būdamas dvidešimt - dvidešimt penkerių metų amžiaus, Matisas, labai skatinamas Giustavo Moro, dažnai lankėsi Luvre ir kopijavo dailės kūrinius su tokiu įkarščiu kaip ir Delakrua jaunystės metais. Didžioji dalis šių kopijų išlikusi. Pavyzdžiui, Anibalės Karačio ,, Medžioklės'' kopija, kuri buvo nupirkta valstyvės ir dabar yra Grenoblio muziejuje; Filipo de Šampenio ,,Mirusio Kristaus'' kopija, nutapyta pernelyg realistine maniera, nes buvo skirta parduoti; vienas jautriausių Puseno šedevrų ,, Echo ir Narcizas'', Rafaelio ,, Baltazaras Kastiljonė'', kuris, kaip man sakė Matisas, parodė, ,,koks turėtų būti portreto menas''.
  Davido de Heimo natiurmortas, kurio rafinuotus valerus, šaltus spindinčius pilkus tonus, prislopintas moduliacijas jis labai tiksliai perteikė, bus tartum išeities taškas jo 1898 metų ,,Deserto stalui'' ir 1908- ųjų tokio pat pavadinimo drobei. Tuo laikotarpiu kai Matisas sukūrė šiuos paveikslus, jo talentas vystėsi energingai ir laisvai.
  ,, Praleisdavai ištisas dienas Muziejuje, bet išėjęs pasivaikščioti patirdavau tokį pat džiaugsmą, kokį teikdavo man tapyba. Studijavau dailę pasirinkdamas tuos meistrus, kurie mane labiau traukė, - taip ir literatūroje pirma susipažįsti su autoriais, tik paskui atiduodi pirmenybę vienam ar kitam,- norėjau ne perimti jų profesines gudrybes, o įgyti žinių! Eidavau nuo kokio olando prie Šardeno, nuo kokio italo - prie Puseno''.
  Labiausiai jį domina tikslus šviesos ir šešėlių santykis. Kaip ir seniui Koro, jam svarbu studijuoti valerus... ,, Valeras''?,, Žodis ,,valeras'' nusako šviesos intensyvumą, atsietą nuo spalvos. Jis nurodo
, ko ,,verta'' spalva, niuansas, tonas, atspalvis, koloritas skalėje tarp baltos ir juodos spalvų - kraštutinių šviesos ribų'' - Brakmonas.'' (Eskoljė R, Matisas 21 - 24 psl).

Matisas ne tik tapė, lipdė iš molio, bet jis taip pat grojo smuiku - grojo smuiku, dėl to, kad galvojo jeigu apaks, tai vaikšios po apylinkes ir užsidirbs iš muzikos, kuomet nebegalės tapyti.

,,Piešti žirklėmis'' . Matisas būdamas pagyvenęs pradėjo - karpyti. Štai keletas jo darbų.

Ponia Matis. Šis paveiklas dalyvavo - Rudens salone 1905 m.

Šokis.1909 - 1910.

                                                                    Matiso kūrybos tyrinėjimai 
Mano bakalaurinio tema.
 Pasirinkau tyrinėti šio menininko kūrybą, dėl to, kad jau nuo mokyklos laikų juo žaviuosi, skaičiau apie jį knygą, analizavau jo darbus, taip pat jo tapymo maniera man labai imponuoja, man labai patinka jo - dekoratyvumas, išlaisvintos formos, spalvų kombinacijos. Žaviuosi jo tapytais - interjerais, portretais, peizažais. Jo tapyba mane ,,veža''.Tai yra malonumas tiek - akiai, tiek protui.
               Matisas ir Fovizmas
  Fovistų judėjimas laikomas pirmąja XX.a.menininkų revoliucija, iškėlusia naujas tendencijas - spalvos autonomiją ir dailininko emocijas, kurios atsispindėti tapyboje. Meno kritikas Lous Vauxcelles'is 1905 m. lankydamasis Rudens salone, kur buvo eksponuojami Matisse'o, Deraino, Roaualt, Marguet, Manguino, Vlamincko, van Dongeno, Puy, Valtat, Kandinskio ir Javlenskio kūriniai, išvydęs Albert'o Marguet skulptūrą, kuri asocijavosi su italų menu, sušuko: ,, Fovistų Donattelo!'' Šia stebėtinai kandžia metonimija jis apibūdino judėjimą, kurio užuomazgos siekė 1899- uosius, tai yra tuos metus, kai Matisse'o labai ryškiomis spalvomis nutapyti Korsikos ir Tūluzos peizažai it dinamitas sukėlė dvylika menininkų, labai stiprių individualybių. Jie buvo susibūrę apie Matisse'ą, nors būti jų lyderių dailininkas atsisakė. Skandalą sukėlė paveikslas Laukinių narvas, bet dar didesnis skandalas kilo išvydus Matisse'o paveikslus Moteris su skrybele( 1905) ir Atviras langas į Koliūrą (1914).Šie dailininkai buvo pavadinti bestuburiais. Visi jie prancūzai, išskyrus van Dongeną, ir savamoksliai, išskyrus Derainą, kurio erudicija kontrastavo su knyginiu Vlamincko rūstumu. 
   Tuo laiku rengiamos retrospektyvinės parodos fovistams buvo tikras atradimas: 1901 m. 
     Fovizmas, kuorio dauguma atstovų - prancūzai, rusų kolekcininkas Ščiukinas ir Morozovo, dailininkų Kandinskio ir Javlenskio, taip pat Matisse'o dėka įgijo tarptautinę svarbą. Matisse'as daug keliavo, ne kartą lankėsi Rusijoje. 1908 m. savo dirbtuvėse Sevro gatvėje, paskui Birono rūmuose Paryžiuje jis įsteigė akademiją; toji akademija buvo gausiai lankoma svetimšalių, ypač vokiečių ir skandinavų.
   Fovizmas, pasirodęs vaizduojamojo meno krizei pasiekus apogėjų, tapo Deraino žodžiais tariant, tikru tapybos išbandymu ugnimi.Nepripažįstantys neoklasicizmo, simbolizmo, divizionizmo ir impresionizmo fovistai deklaravo, kad vaizduojant erdvę spalva turi būti autonomiška.Glaudžiai bendradarbiaujantys Matisse'as ir Derainas 1915 m. Koliūre nutapė pirmąsias tikrai fovistines drobes. 1907 m. vasarą Frieszas ir Brague' as, įkvėpti peizažų, tapė La Siotoje ir L'Estake. Derainas ir Vlaminckas Paryžiaus apylinkėse, Šatu kaime, įsteigė mokyklą, į ją ieškoti įkvėpimo atvyko Courbet, Degas, Renoiras.
   Fovizmui, tam, anot Camille' io Mauclairo, ,, puodui dažų, tėkštam publikai į veidą'', būdinga žavėjimasis disproporcija, natūralaus arba realybę atitinkančio tono ignoravimas, plokštuminė kompozicija. Fovistų paveiksluose nėra paprasti ,,rizikingi instinkto žaidimai'', jų spontaniškumas buvo tiktai tariamas. Jie siekė pojūčių sintezę išreikšti kompozicija. Fovistų paveiksluose linijinės perspektyvos nėra, tačiau, tačiau, Maisse'o nuomone, juose egzistuoja ,, jausmo perspektyva'' - menininko buvimas juntamas iš suartintų planų.Puikiai taikomos sinchroniško kontrasto taisyklės, keletą kartų panaudojamos kūrinių kompozicijoje, teikia planams įdomių efektų (detalės čia išsikiša, čia nutolsta), leidžia panaikinti dėmes ir šviesšešėlius.
  Pagrindinė fovistų kūrinių temą - gamta.Fovistai vaizdavo gamtą paženklintą žmogaus buvimu, nors pats žmogus jų kūriniuose figūruoja retai, žemės spalvą galima išvysti tik Deraino paveiksluose.
Matisse'as, kurio literatūrinį talentą atskleidžia straipsniai ir paveikslo Prabanga, ramybė, palaima (1904) pavadinimas, siekdamas išraiškos naudojo spalvas, arabeskos harmoniją. Padarę vaizduojamojo meno perversmą, fovistai ir patį menininką išvadavo iš praėjusių amžių stingulio (Larouse, Meno istorija, nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno).


 
 

 

             Vakar dalyvavome puikiame edukaciniame užsiėmime. Patyriau daug malonių įspūdžių, bus ką prisiminti. Taip pat vaikščiojome po parodą, mus vedžiojo kuratorė, daug ir įdomiai pasakojo. Štai keletas nuotraukų iš parodos.

Primena baisų filmą, šios tragiškos galvos.

Šis darbas man patinka, nes jis yra - abstrahuotas, kaip iš kokio abstraktaus paveikslo, esu sužavėta.

g

Labai galingas darbas, sujungta fotografija su plastiku. Jėga, laki  vaizduotė.

Renata Vinckevičienė 2009, šlifavimo medžiaga , siuvimas, autorinė technika. Superinis darbas, labai patinka - idėja ir idėjos įgyvendinimas, pats sprendimas.Kietas darbas.

Tai darbelis kurį kūriau per edukacinį užsiėmimą - nosinaitė, užduotis - reikėjo išsirinkti tam tikrą motyvą iš parodos ir jį pavaizduoti, aš šiek tiek prikūriau spalvų.Buvo - smagu :))