,,Noriu palikti gyvo žmogaus atminimą''. Anri Matisas.
  Luvre.
,,  Nuo to laiko Matisas tapo ir vienu uoliausiu senųjų meistrų mokinių. Galima sakyti, kad jaunystėje, būdamas dvidešimt - dvidešimt penkerių metų amžiaus, Matisas, labai skatinamas Giustavo Moro, dažnai lankėsi Luvre ir kopijavo dailės kūrinius su tokiu įkarščiu kaip ir Delakrua jaunystės metais. Didžioji dalis šių kopijų išlikusi. Pavyzdžiui, Anibalės Karačio ,, Medžioklės'' kopija, kuri buvo nupirkta valstyvės ir dabar yra Grenoblio muziejuje; Filipo de Šampenio ,,Mirusio Kristaus'' kopija, nutapyta pernelyg realistine maniera, nes buvo skirta parduoti; vienas jautriausių Puseno šedevrų ,, Echo ir Narcizas'', Rafaelio ,, Baltazaras Kastiljonė'', kuris, kaip man sakė Matisas, parodė, ,,koks turėtų būti portreto menas''.
  Davido de Heimo natiurmortas, kurio rafinuotus valerus, šaltus spindinčius pilkus tonus, prislopintas moduliacijas jis labai tiksliai perteikė, bus tartum išeities taškas jo 1898 metų ,,Deserto stalui'' ir 1908- ųjų tokio pat pavadinimo drobei. Tuo laikotarpiu kai Matisas sukūrė šiuos paveikslus, jo talentas vystėsi energingai ir laisvai.
  ,, Praleisdavai ištisas dienas Muziejuje, bet išėjęs pasivaikščioti patirdavau tokį pat džiaugsmą, kokį teikdavo man tapyba. Studijavau dailę pasirinkdamas tuos meistrus, kurie mane labiau traukė, - taip ir literatūroje pirma susipažįsti su autoriais, tik paskui atiduodi pirmenybę vienam ar kitam,- norėjau ne perimti jų profesines gudrybes, o įgyti žinių! Eidavau nuo kokio olando prie Šardeno, nuo kokio italo - prie Puseno''.
  Labiausiai jį domina tikslus šviesos ir šešėlių santykis. Kaip ir seniui Koro, jam svarbu studijuoti valerus... ,, Valeras''?,, Žodis ,,valeras'' nusako šviesos intensyvumą, atsietą nuo spalvos. Jis nurodo
, ko ,,verta'' spalva, niuansas, tonas, atspalvis, koloritas skalėje tarp baltos ir juodos spalvų - kraštutinių šviesos ribų'' - Brakmonas.'' (Eskoljė R, Matisas 21 - 24 psl).