Matiso kūrybos tyrinėjimai 
Mano bakalaurinio tema.
 Pasirinkau tyrinėti šio menininko kūrybą, dėl to, kad jau nuo mokyklos laikų juo žaviuosi, skaičiau apie jį knygą, analizavau jo darbus, taip pat jo tapymo maniera man labai imponuoja, man labai patinka jo - dekoratyvumas, išlaisvintos formos, spalvų kombinacijos. Žaviuosi jo tapytais - interjerais, portretais, peizažais. Jo tapyba mane ,,veža''.Tai yra malonumas tiek - akiai, tiek protui.
               Matisas ir Fovizmas
  Fovistų judėjimas laikomas pirmąja XX.a.menininkų revoliucija, iškėlusia naujas tendencijas - spalvos autonomiją ir dailininko emocijas, kurios atsispindėti tapyboje. Meno kritikas Lous Vauxcelles'is 1905 m. lankydamasis Rudens salone, kur buvo eksponuojami Matisse'o, Deraino, Roaualt, Marguet, Manguino, Vlamincko, van Dongeno, Puy, Valtat, Kandinskio ir Javlenskio kūriniai, išvydęs Albert'o Marguet skulptūrą, kuri asocijavosi su italų menu, sušuko: ,, Fovistų Donattelo!'' Šia stebėtinai kandžia metonimija jis apibūdino judėjimą, kurio užuomazgos siekė 1899- uosius, tai yra tuos metus, kai Matisse'o labai ryškiomis spalvomis nutapyti Korsikos ir Tūluzos peizažai it dinamitas sukėlė dvylika menininkų, labai stiprių individualybių. Jie buvo susibūrę apie Matisse'ą, nors būti jų lyderių dailininkas atsisakė. Skandalą sukėlė paveikslas Laukinių narvas, bet dar didesnis skandalas kilo išvydus Matisse'o paveikslus Moteris su skrybele( 1905) ir Atviras langas į Koliūrą (1914).Šie dailininkai buvo pavadinti bestuburiais. Visi jie prancūzai, išskyrus van Dongeną, ir savamoksliai, išskyrus Derainą, kurio erudicija kontrastavo su knyginiu Vlamincko rūstumu. 
   Tuo laiku rengiamos retrospektyvinės parodos fovistams buvo tikras atradimas: 1901 m. 
     Fovizmas, kuorio dauguma atstovų - prancūzai, rusų kolekcininkas Ščiukinas ir Morozovo, dailininkų Kandinskio ir Javlenskio, taip pat Matisse'o dėka įgijo tarptautinę svarbą. Matisse'as daug keliavo, ne kartą lankėsi Rusijoje. 1908 m. savo dirbtuvėse Sevro gatvėje, paskui Birono rūmuose Paryžiuje jis įsteigė akademiją; toji akademija buvo gausiai lankoma svetimšalių, ypač vokiečių ir skandinavų.
   Fovizmas, pasirodęs vaizduojamojo meno krizei pasiekus apogėjų, tapo Deraino žodžiais tariant, tikru tapybos išbandymu ugnimi.Nepripažįstantys neoklasicizmo, simbolizmo, divizionizmo ir impresionizmo fovistai deklaravo, kad vaizduojant erdvę spalva turi būti autonomiška.Glaudžiai bendradarbiaujantys Matisse'as ir Derainas 1915 m. Koliūre nutapė pirmąsias tikrai fovistines drobes. 1907 m. vasarą Frieszas ir Brague' as, įkvėpti peizažų, tapė La Siotoje ir L'Estake. Derainas ir Vlaminckas Paryžiaus apylinkėse, Šatu kaime, įsteigė mokyklą, į ją ieškoti įkvėpimo atvyko Courbet, Degas, Renoiras.
   Fovizmui, tam, anot Camille' io Mauclairo, ,, puodui dažų, tėkštam publikai į veidą'', būdinga žavėjimasis disproporcija, natūralaus arba realybę atitinkančio tono ignoravimas, plokštuminė kompozicija. Fovistų paveiksluose nėra paprasti ,,rizikingi instinkto žaidimai'', jų spontaniškumas buvo tiktai tariamas. Jie siekė pojūčių sintezę išreikšti kompozicija. Fovistų paveiksluose linijinės perspektyvos nėra, tačiau, tačiau, Maisse'o nuomone, juose egzistuoja ,, jausmo perspektyva'' - menininko buvimas juntamas iš suartintų planų.Puikiai taikomos sinchroniško kontrasto taisyklės, keletą kartų panaudojamos kūrinių kompozicijoje, teikia planams įdomių efektų (detalės čia išsikiša, čia nutolsta), leidžia panaikinti dėmes ir šviesšešėlius.
  Pagrindinė fovistų kūrinių temą - gamta.Fovistai vaizdavo gamtą paženklintą žmogaus buvimu, nors pats žmogus jų kūriniuose figūruoja retai, žemės spalvą galima išvysti tik Deraino paveiksluose.
Matisse'as, kurio literatūrinį talentą atskleidžia straipsniai ir paveikslo Prabanga, ramybė, palaima (1904) pavadinimas, siekdamas išraiškos naudojo spalvas, arabeskos harmoniją. Padarę vaizduojamojo meno perversmą, fovistai ir patį menininką išvadavo iš praėjusių amžių stingulio (Larouse, Meno istorija, nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno).